dissuauiator, -oris, m.
der liebkost, küßt: exempla desunt.
lex.: PEROTTI ccopiae 10,51 Sicut a basium basio, basiator et basiatio; a suauium, suauio, suauiator et suauiatio, et dissuauio, dissuauiator, et dissuauiatio. Lexicographica: TLL 0
|